Žmogui, planuojančiam emigruoti į Europą, daug kas gali atrodyti aišku, kol viduje neišryškėja paslėptas sudėtingumas. Už jos ribų daugelis mano, kad Europa yra beveik tobula vienalytė visuomenė, bent jau pagal tai, kaip ji tvarkosi. Nors žemynas iš esmės veikia kaip ES komisijai pavaldi institucija, vis dar egzistuoja keletas socialinių ir ekonominių partnerysčių ar blokų su reglamentais. Taigi geriau jau dabar gerai išmokti Skandinaviją, Šengeno erdvę ir Šiaurės šalis.
Kiekvieną kartą, kai asmuo prašo vizos iš užsienio, kad galėtų keliauti į Europą, išduodama Šengeno viza. Jame taip pat nurodomas šalies, į kurią atvykstama pirmiausia, pavadinimas. Šis atvykimo uostas tuo laikotarpiu laikomas gyvenamąja vieta. Galbūt jums būtų įdomu sužinoti, kaip to gali reikalauti aplinkybės, tam tikras taisykles apie kiekvieną iš šių mažų Šengeno erdvės blokų.
Regioninių blokų pavadinimai, su kuriais reikia susipažinti
Nors šiandien internete galime rasti atsakymą į beveik viską, ko mums gali prireikti, vos vienu spustelėjimu, labai svarbu žinoti, ko ieškoti. Įsivaizduokite, kad esate Europoje ir kas nors jums sako, jog yra balkanas, Viduržemio jūros regiono ar skandinavas. Iš pradžių galite būti nustebę. Viduje jūs būtumėte tarsi aah! Maniau, kad esi europietis. Tačiau nesvarbu, Europa yra padalinta, nors apie tai ne visada plačiai kalbama, nes Europos skėtis apima viską.
Europoje frazės „Šiaurės”, „Šengenas” ir „Skandinavija” nėra vartojamos pakaitomis, kaip yra kitose pasaulio dalyse. Tiesą sakant, kalbėti apie šias vietas taip, tarsi jos reikštų tą patį, reikštų nežinojimą net ir to, kas apie jas rašoma knygose.
Šengeno erdvė
Dabar, kai nusprendėte niekada nepakliūti į nežinojimo spąstus, žinokite, kad Šengeno erdvė yra zona. Šiai zonai priklauso 26 Europos šalys. Taigi ambasadoje ar konsulate išduota viza iš esmės suteikia jums galimybę lankytis visose šiose šalyse, nepateikiant jokio papildomo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
Didžiulėje Šengeno erdvėje kasmet užregistruojama labai daug imigracijos tiek į ją, tiek iš jos, tiek į ją. Dauguma Šengeno erdvės šalių ilgainiui užmezgė glaudžius ryšius, todėl šis regionas yra labai gražus. Iš tiesų teisės aktų hierarchijoje yra atvejų, kai Šengeno arba ES teisės aktai turi viršenybę prieš kitus konkrečios šalies teisės aktus. Tai gali būti svarbu, bet imigrantui, siekiančiam gauti leidimą gyventi šalyje arba pakeisti gyvenamosios vietos statusą. Tam tikrais atvejais ir su geru teisininku pasinaudoję ES teisės aktais galite išgelbėti savo vargšę odą nuo deportacijos.
Svarbius klausimus, kuriuos kiekvienas imigrantas gali norėti sužinoti apie kiekvieną Šengeno šalį, rasite čia.
Šiaurės šalių regionas
Šiaurės regioną sudaro penkios suverenios valstybės – Danija, Švedija, Norvegija, Suomija ir Islandija. Tačiau prie šių penkių valstybių prijungtos trys autonominės teritorijos – Grenlandija, Farerų salos ir Alandų salos. Visi jie sudaro savitą regioną, susietą istoriniais ryšiais. Regionuose taip pat vyksta glaudus tarpvyriausybinis bendradarbiavimas dėl valstybių sienų.
Kad tai geriau suprastumėte, žingsnis po žingsnio susipažinkite. Pirmiausia norvegų, švedų ir danų kalbose Norden pažodžiui reiškia „šiaurė”. Šiaurinis buvo šio regiono pavadinimas bent jau iki XX a. šeštojo dešimtmečio. Be to, prancūzai taip pat sukūrė žodžių junginį „le pays Nordiques”, kuris paprasčiausiai reiškia Šiaurės šalis. Tai bendras terminas, kuriuo siekiama sujungti visas penkias šiaurines Europos valstybes po vienu skėčiu, kuriam pritaria visos šios šalys.
Dažnai užduodamas klausimas, kur yra Skandinavija? Nors galima manyti, kad atsakyti į šį klausimą būtų paprasta, gali pasirodyti, kad tai dar sunkiau. Turite žinoti, kad tai, kas iš tikrųjų sudaro Skandinaviją, gali keistis priklausomai nuo geografijos, kultūros ir kalbos konteksto.
Įrodymai, kuriuos taip pat galite patikrinti, rodo, kad Skandinavija atsirado XVIII amžiuje. Tai susiję su Danijos ir Švedijos universitetų pastangomis puoselėti bendrą trijų valstybių – Danijos, Švedijos ir Norvegijos – istoriją, meną, kultūrą ir mitologiją.
Kad jaustumėtės labiau sutapę su šia tema, gal pabandykite pasigirti, kad pirminė šios sąvokos frazė buvo „Scania”. Scania – tai piečiausia Švedijos provincija, iš kurios kilo terminas „Skandinavija”. Danija ir Norvegija iš pradžių buvo susijungusios į vieną karalystę, o tai lėmė jų bendrą meilę hygge.
Norvegija ir Švedija taip pat priklausė vienai karalystei, kol Norvegija tapo nepriklausoma. Todėl Skandinavija sudaro šalių grupę, į kurią įeina Danija, Švedija, Norvegija, tačiau kartais įtraukiamos ir Suomija, Islandija bei Farerų salos.
Kuo iš tikrųjų skiriasi šie trys regionai?
Dažnai pasitaiko, kad žmonės ne visada sutaria dėl Šiaurės šalių ir Skandinavijos apibrėžimų. Paprastai, kai atsiranda žodis „Šiaurės”, viskas tampa dar sudėtingiau, kai kalbama apie Šiaurės ir Skandinavijos regioną. Atrodo, kad tai reiškia daugiau ar mažiau tą patį, atsižvelgiant į tai, kad šie du žodžiai turi kai kurių bendrų bruožų. Dėl šios priežasties kai kurie asmenys Skandinaviją ir Šiaurės šalis visada vartoja pakaitomis, o kiti stengiasi kiekvienam regionui suteikti konkrečią reikšmę.
Kai kuriems žmonėms Skandinavija apima tik Daniją, Norvegiją ir Švediją be Suomijos ir Islandijos. Nors terminas Skandinavija apibūdina platesnį regioną, terminas Šiaurės šalys tampa daug populiaresnis, nes tai daug lankstesnė sąvoka. Skirtingais laikotarpiais ji visiškai pakeitė savo prasmę ir geografinį kontekstą ir, be abejo, toliau keičiasi.
Kita vertus, Šengeno erdvė apima visas 26 Europos šalys tačiau ne visos ES valstybės jai priklauso. Pavyzdžiui, Airija išlieka. Kitos šalys, pavyzdžiui, Rumunija, Bulgarija, Kroatija ir Kipras, stengiasi tapti šios erdvės dalimi. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad šioje srityje yra keletas Europos valstybių, tačiau jos nepriklauso ES. Pavyzdžiui, Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas ir Šveicarija.
