Domitės norvegų mitologija ir norite daugiau sužinoti apie konkrečius dievus? Reikia išsiaiškinti informaciją užduočiai atlikti arba galbūt ieškote įkvėpimo kitam romanui? Tuomet šis straipsnis gali jus sudominti.
Šiandien kalbėsime apie mitinį dievą Tyrą ir apie tai, kaip ši figūra įsilieja į bendrą Šiaurės šalių sagų ir senovės mitų tinklą. Mėgaukitės!
Kas buvo Tyras?
Tyras – įdomus dievas, minimas visoje norvegų mitologijoje ir atlikęs įvairų vaidmenį. Tyras buvo laikomas karo, teisingumo ir garbės dievu. Jis dažnai vaizduojamas kaip drąsus ir kilnus karys, tačiau jo istorija taip pat yra pasiaukojimo ir nesavanaudiškumo istorija.
Pasakojama, kad Tyras yra Odino, visų dievų tėvo ir vyriausiojo dievo, ir Friggos, meilės, santuokos ir vaisingumo deivės, sūnus. Tai reiškia, kad jis yra Aesir, pagrindinio šiauriečių mitologijos dievų panteono, narys, taip pat Thoro ir Lokio brolis.
Karo dievas
Tyras, karo dievas, žinomas dėl savo drąsos ir narsos mūšyje. Jis laikomas drąsiausiu iš visų dievų, o jo vardas dažnai siejamas su garbe ir drąsa. Manoma, kad pats žodis „Tyr” kilęs iš senovės norvegų kalbos žodžio „týr”, kuris reiškia „dievas”.
Tačiau, kaip minėta, norvegų mitologijoje Tyras atliko ir daug kitų vaidmenų. Jis taip pat garsėjo kaip teisingumo dievas, palaikantis įstatymus ir tai, kas teisinga šiame pasaulyje. Šiuo požiūriu jis buvo socialinės tvarkos sergėtojas, silpnųjų ir engiamųjų gynėjas.
Pasak kai kurių pasakojimų, būtent jis į pasaulį atnešė teisingumo sąvoką, todėl dažnai galima rasti Tyro atvaizdų, kuriuose jis laiko svarstykles, simbolizuojančias jo vaidmenį subalansuojant teisingumo svarstykles.
Kitos reikšmės
Tyras taip pat buvo laikomas teisės ir tvarkos dievu, kurio dažnai buvo šaukiamasi sprendžiant teisinius klausimus ir ginčus. Jis buvo laikomas teisingu ir nešališku teisėju, o jo sprendimai buvo laikomi galutiniais ir visuotinai gerbiami.
Kai kuriuose mituose Tyras taip pat buvo siejamas su pasiaukojimo sąvoka ir idėja, kad didžių dalykų galima pasiekti pasiaukojimu ir drąsa. Tai iliustruoja pasakojimas apie jo rankos paaukojimą, kad surištų Fenrirą, apie kurį išsamiau kalbėsime toliau, tačiau ši pasiaukojimo dėl didesnio gėrio idėja taip pat pastebima kituose mituose ir pasakose.
Pasaka apie Tyrą ir Fenrirą
Viena iš garsiausių istorijų apie Tyrą yra ta, kad jis paaukojo savo ranką kovoje su didžiuliu vilku Fenriru. Sakoma, kad Loki yra Fenriro tėvas, o istorija pasakoja, kad vilkas užaugo Asgarde, kur dėl savo mažesnio dydžio nebuvo laikomas pavojingu.
Tačiau vilkas greitai išaugo, beveik stebuklingai, ir netrukus ėmė siautėti dievų pasaulyje, kur naikino viską, su kuo susidurdavo. Visi dievai sutarė, kad reikia nužudyti žvėrį, tačiau taip pat bijojo didžiulės Fenriro jėgos ir galios.
Bijodami, kad gali pralaimėti atvirą mūšį su Fenriru, dievai nusprendė vilką surišti magiška grandine. Jiems pavyko kelis kartus surakinti vilką grandinėmis, tačiau Fenriras pasirodė esąs per stiprus ir sugebėjo išsilaisvinti iš pirmųjų dviejų grandinių, kurias jie bandė panaudoti.
Po šių nesėkmingų bandymų su didelėmis grandinėmis dievai aplankė nykštukus ir paprašė jų pagaminti trečią grandinę. Šią grandinę jie pavadino Gleipniru, o jos gamybai naudojo žuvų kvėpavimą, paukščių seiles, lokių sausgysles, kalnų šaknis, katės letenų garsą ir moterų barzdų plaukus.
Gleipniras buvo maža grandinė, palyginti su ankstesnėmis, tačiau ją magiškai įsuko nykštukų ingredientai ir įgūdžiai. Taigi Fenriras, pamatęs šią naują grandinę, paprašė dievų, kad kuris nors iš jų įkištų ranką vilkui į burną, nes nepasitikėjo visu scenarijumi.
Galiausiai Tyras savanoriškai įkišo ranką Fenrirui į burną kaip geros valios pažadą, nes žinojo, kad vilkas greičiausiai nukąs jam ranką. Sėkmingai uždėjus Gleipnirą Fenrirui ir sutvirtinus grandines, vilkas nebegalėjo taip lengvai išsilaisvinti ir supykęs nukando Tyrui ranką.
Nors tai kainavo Tyrui ranką ir jis patyrė daug skausmo dėl savo pasiaukojimo, nesavanaudiškumas ir drąsa galiausiai išgelbėjo dieną. Vilkui padarė įspūdį Tyro drąsa ir garbė. Todėl Fenriras leidosi magiškai surišamas grandine, o dievai galėjo jį nugalėti ir atkurti tvarką pasaulyje.
Tyro rankos paaukojimas dažnai laikomas jo atsidavimo teisingumui ir garbei simboliu. Tai taip pat primena nesavanaudiškumo ir noro aukotis dėl didesnio gėrio svarbą.
Galutinės mintys
Nors Tyras nėra toks žinomas kaip kai kurie kiti norvegų mitologijos dievai, jis vaidino svarbų vaidmenį mituose ir buvo daugelio gerbiamas dėl savo drąsos, garbės ir atsidavimo teisingumui.
