Didžiausi Šiaurės šalių skirtumai

Lingoda

Šiaurės šalys, t. y. Švedija, Norvegija, Suomija, Danija ir Islandija, turi bendrų bruožų, pavyzdžiui, panašią kalbą, mentalitetą ir klimatą. Šios tautos garsėja unikaliu kultūriniu indėliu ir gyvenimo būdu – nuo Suomijos pirčių iki Islandijos neįtikėtinos gamtos. Švedija išsiskiria savo indėliu į pramogų pramonę. Švedijoje ne tik sukurta daugybė geriausiai parduodamų muzikos atlikėjų, bet ir klesti internetinių kazino sektorius. Švedijos internetinių kazino pramonė yra novatoriško šalies požiūrio į skaitmenines pramogas pavyzdys, atspindintis platesnę regiono tendenciją, kai įvairiose laisvalaikio ir poilsio formose diegiamos ir tobulinamos technologijos.

Tačiau yra ir reikšmingų skirtumų, dėl kurių šios šalys skiriasi ir kuriuos dabar išsamiai išnagrinėsime.

Kraštovaizdis

Nors Šiaurės šalys yra kaimynės, jų kraštovaizdis ir gamtinė aplinka labai skiriasi. Švedija, Norvegija ir Suomija yra didelės šalys, kuriose gausu gamtos išteklių. Švedija garsėja tankiais miškais ir kalnais, Norvegija – fiordais, slėniais ir kriokliais, o Suomija – didžiuliais miškų plotais ir daugybe ežerų. Kita vertus, Danija skiriasi tuo, kad nesiriboja su minėtomis šalimis, bet pasižymi laukais, paplūdimiais ir salomis. Islandija iš kitų šalių išsiskiria ledynais, lavos laukais, ugnikalniais ir miškų trūkumu.

Kalba

Kalbant apie kalbą, Šiaurės šalių kalbos yra panašios ir tarpusavyje suprantamos. Pavyzdžiui, jei kalbate švedų, norvegų ar danų kalbomis, pastebėsite, kad šios kalbos turi daug bendrų bruožų, iš kurių norvegų ir švedų kalbos yra panašiausios. Rašydami lengvai suprasite kalbą ir pastebėsite dar daugiau panašumų.

Šiaurės šalių kalbos turi tam tikrų panašumų, tačiau suomių ir islandų kalbos yra visiškai skirtingos. Suomių kalba priklauso visiškai atskirai kalbų kategorijai, ir nors islandų kalba turi panašumų su kitomis skandinavų kalbomis, nedaugelis žmonių už Islandijos ribų ją supranta. Suomijoje daug žmonių taip pat kalba švedų kalba, nes vaikai jos mokosi mokykloje; ši kalba išliko nuo 1100-1800 m., kai Suomija priklausė Švedijai.

Pragyvenimo lygis

Gyvenimo lygis Šiaurės šalyse paprastai būna puikus, tačiau dėl šalto klimato bendras įvertinimas yra žemesnis. Ilgos ir tamsios žiemos yra ypač sunkios. Tačiau Šiaurės šalys gauna aukštus įvertinimus sveikatos priežiūros, švietimo, lygybės ir politikos srityse. Čia yra daug darbo vietų, daug išsilavinusių žmonių, o vidutinis darbo užmokestis yra geras, ypač palyginti su kitomis šalimis.

Norvegijoje itin brangu, o maisto ir būsto kainos yra 30-50 proc. didesnės nei Švedijoje. Danija ir Suomija dažnai išrenkamos laimingiausiomis šalimis, nes jose yra geras išsilavinimas, nemokama sveikatos priežiūra, mažas nusikalstamumas ir korupcija. Nors kelios Šiaurės šalys šiuose sąrašuose užima aukštas pozicijas, Danija ir Suomija paprastai užima pirmąsias vietas.

Santrauka

Dėl bendrų bruožų ir unikalių skirtumų Šiaurės šalys gali pasiūlyti vertingų pamokų, kaip suderinti kultūrinį paveldą ir šiuolaikinius pasiekimus. Nesvarbu, ar tai būtų požiūris į socialinę gerovę, ar turtingi gamtiniai kraštovaizdžiai, ar sparčiai besivystantys sektoriai, pavyzdžiui, internetiniai kazino, šios šalys ir toliau rodo aukšto pragyvenimo lygio ir novatoriškų pramogų sprendimų pavyzdį, todėl jos yra ne tik įdomūs, bet ir įkvepiantys regionai.

Lingoda