Greiti faktai apie Norvegiją

Norvegija yra Šiaurės Europos šalis, kurios žemyninė dalis yra Skandinavijos pusiasalyje. Šalies šiaurės rytuose yra Suomija ir Rusija, pietuose – Skagerako sąsiauris, o kitoje pusėje – Danija.

Norvegijos pakrantė yra plati ir remiasi į Šiaurės Atlanto vandenyną. Ši jūrinė įtaka pasireiškia ir Norvegijos klimate: jūros pakrantėse temperatūra žema, o šalies gilumoje, nors ir šalčiau, klimatas daug švelnesnis, palyginti su kitomis pasaulio vietovėmis, esančiomis tokiose šiaurinėse platumose.

Monarchija su maža populiacija

2013 m. spalio mėn. Norvegijoje gyveno 5 096 300 žmonių, o iki 2060 m. šalyje turėtų gyventi daugiau kaip 7 mln. žmonių. Į šalį atvyko imigrantai iš Pietų ir Vidurio Europos, Afrikos, Artimųjų Rytų, Azijos ir kitų šalių.

Norvegija yra unitarinė suvereni valstybė, kurioje galioja konstitucinė monarchija, o valstybės valdžia padalinta tarp parlamento, vyriausybės ir aukščiausiojo teismo.

Dabartinis Norvegijos karalius yra Haraldas V iš Gliuksburgų giminės. Norvegijos ministrė pirmininkė nuo 2013 m. yra Erna Solberg, kuri pakeitė Jensą Stoltenbergą.

Karalystė buvo įkurta susijungus kelioms mažoms karalystėms ir nuo to laiko nepertraukiamai egzistavo 1148 metus, nors 1814-1905 m. buvo sudariusi personalinę uniją su Švedijos karalyste.

Geopolitinė padėtis

Pirmojo pasaulinio karo metu Norvegija buvo neutrali ir išliko neutrali, kol 1940 m. balandžio mėn. ją užėmė ir okupavo vokiečiai iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Norvegijoje yra du administracinio ir politinio suskirstymo lygmenys: apskritys ir savivaldybės.

Tradicines teritorijas nustato ir joms įtaką daro samiai (Norvegijos vietiniai gyventojai) per samių parlamentą ir Finmarko įstatymą.

Šalis palaiko glaudžius ryšius su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis. Norvegija taip pat yra viena iš Jungtinių Tautų NATO, Europos Tarybos, Europos laisvosios prekybos asociacijos, Šiaurės šalių tarybos, PPO ir kitų organizacijų steigėjų. Norvegų kalba yra vienodai suprantama su danų ir švedų kalbomis.

Gerovė ir ekonomika

Norvegija vadovaujasi Šiaurės šalių gerovės modeliu ir užtikrina visuotinę sveikatos priežiūrą bei visapusišką socialinės apsaugos sistemą, o jos vertybės grindžiamos egalitarinėmis idėjomis.

Šalies pramonės sektoriai klesti, nes turi daug naftos, gamtinių dujų, mineralų, jūros gėrybių, gėlo vandens ir medienos. Naftos pramonė sudaro ketvirtadalį šalies BVP.

Už Artimųjų Rytų ribų Norvegija yra didžiausia pasaulyje naftos ir gamtinių dujų gamintoja, skaičiuojant vienam gyventojui.

Didelis pajamų vienam gyventojui ir išsivystymo indeksas

Pasaulio banko ir TVF sąrašuose Norvegija yra ketvirta pagal pajamas vienam gyventojui pasaulyje. Šalis užima vienuoliktą vietą CŽV BVP vienam gyventojui sąraše, į kurį įtrauktos autonominės teritorijos ir regionai.

Daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių siekiantis Norvegijos valstybės turto fondas yra didžiausias pasaulyje. Be to, nuo 2009 m. Norvegija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal žmogaus

plėtros indekso reitinge, o anksčiau šią poziciją ji užėmė 2001-2006 m. 2017 m. pasaulio laimės ataskaitoje Norvegija užėmė pirmąją vietą ir pasižymi vienu mažiausių nusikalstamumo rodiklių pasaulyje.