„Undinėlės” namai
Kopenhagos uoste esančią Undinėlę aplanko beveik visi. Garsiojoje H. C. Anderseno pasakoje ji paaukoja savo balsą, kad žuvies uodega virstų kojomis ir laimėtų princo meilę.
Meilė gali būti įnoringa – nelaiminga undinė pamato, kad princas palieka ją dėl princesės, ir pasineria į jūrą. Šiandien iš bronzos išlieta undinėlė ilsisi ant uolos uosto Langelinie promenadoje. Deja, ji ne kartą tapo vandalų aukomis – kartą jai buvo nuplėšta galva, kitą kartą ji neteko rankos, o 1998 m. antrą kartą neteko galvos. Laimei, jos originalios formos yra išlikusios, todėl kiekvieną kartą buvo įmanoma atkurti pažeistas dalis.
Nuo žvejų kaimelio iki sostinės
Kai 900 m. Danija tapo karalyste, Havnas buvo tik mažas, nereikšmingas žvejų kaimelis. Danijos karaliaus globojama gyvenvietė prie vartų į Baltijos jūrą greitai tapo svarbiu prekybos centru. Vyskupas Absalonas, diplomatas ir karys, 1167 m., tais pačiais metais, kai buvo įkurtas miestas, pastatė Slotsholmo tvirtovę. Po trejų metų jis buvo pavadintas Kopmannaehafn. Šis ambicingas miestas 1443 m. buvo Danijos, Norvegijos ir Švedijos Kalmaro sąjungos sostinė. Po 1523 m. Kopenhaga buvo Danijos sostinė.
Aštuoniakampis
Amalienborgas – garsioji Danijos karališkosios šeimos pilis, įsikūrusi didžiulėje aštuonkampėje, grįstoje erdvėje. Išilgai keturių šlaitų stovi keturi beveik vienodi rūmai. Tarp nuostabių rokoko stiliaus augalų, tikriausiai vienų gražiausių Europoje, yra raitelio paminklas, skirtas karaliui Frydrichui 5. Kiekvieną dieną vidurdienį aikštėje keičiasi sargyba.
Apvalusis bokštas (Rundetårn)
Pačiame senamiestyje galima pasigrožėti vaizdu nuo plačios Apvaliojo bokšto platformos. Norint pakilti į 36 metrų aukščio bokštą, nebūtina nueiti nė vieno laiptelio, bet užtat tenka nueiti 209 metrus spirale, tarsi sraigės kiautą. Deja, arklių transportas neorganizuojamas, antraip tikrai būtų galima įvažiuoti, kaip kadaise padarė caras Petras Didysis. Bokštas priklauso Trinitatis bažnyčiai. Iš čia rasite prekybos gatves Strøget ir Strædet. Beveik kilometro ilgio pėsčiųjų zona yra viena didžiausių Europoje.
Christiansborg
Nedidelėje Slotsholmeno saloje, kur daugybė tiltų jungia salą su sostine, stovi Kristiansborgo pilis. Kadaise čia gyveno karališkoji šeima, o šiandien čia įsikūrusi vyriausybė ir parlamentas. Pilis yra šeštasis pastatas, iškilęs šioje vietoje po to, kai Absolionas čia pastatė savo tvirtovę. Plėšikavimai, gaisrai ir beprotiškas atsinaujinimas padarė savo žalą. Trečioji pilis nuo 1417 m. buvo karaliaus ir jo valdymo aparato būstinė. Dabartinis pastatas pastatytas XX a. pradžioje.
Antrasis seniausias pasaulyje pramogų parkas
Į seną ir tradicinį 1843 m. atidarytą Tivolio parką (fornøylsesparken Tivoli) galima patekti iš visų kraštų. Čia galite plaukioti valtimi buvusiais grioviais, laisvalaikiu apžvelgti miestą nuo apžvalgos rato viršaus, pasivažinėti amerikietiškaisiais kalneliais ar vienu iš 25 kitų karuselių variantų, papietauti viename iš daugybės restoranų ar pasiklausyti koncertų. Ypač populiarūs kasdien rengiami pantomimos spektakliai. Net po 150 metų yra ryškus apšviesti reklaminiai stendai uždrausta, ir tai yra gerai, daugiau nei 110,000 žiburiai padaryti savitą atmosferą šio garsaus pramogų parko.
Faktai apie Kopenhagą
Miestų gyventojai:
1,250 000
Lankytinos vietos:
Trinitatis bažnyčia, Frederiko bažnyčia, Holmens bažnyčia, Tivolis, Danijos nacionalinė galerija(daugiau skaitykite čia), Mažoji undinėlė, Ny Carlsberg Glyptotek(daugiau skaitykite čia), Apvalusis bokštas, Amalienborgo rūmai, Kristiansborgo pilis, Rosenborgo pilis, Rotušės aikštė, Stroget (Strøget)
Žymūs asmenys:
Sorenas Kierkegoras (1813-1855), filosofas ir teologas
Martin Andersen Nexø (1869-1954), rašytojas
Nielsas Boras (1885-1962), fizikas (1922 m. apdovanotas Nobelio premija)
[wpgmza id=”24″]