Kepyklos Danės gyvenime reiškia labai daug

Yra keletas dalykų, apie kuriuos keliaujantys į užsienį žmonės dažniausiai juokauja. Tarp jų – kokio pagrindinio maisto galima tikėtis kelionės tikslo vietoje. Suprantama, kad kiekvienas žmogus gali paklausti, ką valgo Danijos gyventojai, kad ši šalis yra viena laimingiausių? Niekas nenori įsivaizduoti, kad Danija yra panaši į stereotipą, kurį žmonės perduoda apie kinus kaip „viską valgančius”. Tačiau, norėdami nustatyti tempą, tiesiog nusiraminkite, kad Danijoje žmonės valgo ne viską, o kai ką. Danai labiausiai mėgsta kvietinius produktus, todėl kepyklos yra jų numylėtinės.

Danija yra graži šalis, ir tai įrodo daugybė dalykų, kuriuos galima nuveikti ar net pamatyti. Paprasčiausiai už miesto ribų yra kur kas daugiau. Danams daug kas gyvenime reiškia labai daug. Jie mėgsta nuotykius, bendrauti, gaminti maistą, o šeima yra svarbiausias jų gyvenimo aspektas, išskyrus karjerą.

Tačiau niekas negali pranokti jų meilės tradiciškai žinomoms kepykloms ir kepiniams. Duona – tai maistas, kurio niekada netrūksta danų namuose. Jei Afrikoje batatų ar kukurūzų miltų stygius reiškia badą, tai Danijoje tam prilygsta duonos stygius, kai uždaromos kepyklos. Kalbėdami apie kepyklas ir duoną, kalbame tik apie rimtus dalykus. Sakoma, kad daniškas pyragas buvo klaida, užkariavusi pasaulį. Ryte pamatysite ilgas vingiuotas eiles ir susimąstysite, kodėl. Atsiprašome, labai klystate. Tai danai, kantriai laukiantys, kol ateis jų eilė išsirinkti gardų „Rugbrød” ar kitą kepinį pusryčiams.

Be to, niekas kitas negali nuraminti ir paguosti, kaip puodelis karštos kavos ir gabalėlis gardžios kringle. Danija taip pat garsėja vietiniais kepiniais. Nelengva rasti lankytoją, kuris neapsispręstų, ar norėtų užkąsti kringelio, ar svajonių pyrago gabalėlį, ar paragauti wienerbrodo, ar net kanelsnegle. Galiu pasakyti tik tiek, kad daniški pyragaičiai yra puikūs ir gardūs.

Daniški pyragaičiai

Daniškas kepinys, paprastai vadinamas Wienerbrod, yra daugiasluoksnis. Ši duonos rūšis gaminama iš plonų tešlos sluoksnių, sulipdytų vienas prie kito. Jis saldus ir gaminamas pagal viennoiserie tradiciją, kurią į Daniją atnešė austrų kepėjai.

Būtent Vienos receptas buvo iš dalies pakeistas, kad atitiktų danų skonį. Nuo tada šis metodas tapo Danijos specialybe. Danišką konditerijos gaminį atvežė egzotika ir nuo to laiko Danijoje jis išliko besikeičiančiu saldumynu be jokių priemonių.

Sudėtis iš esmės yra raugintos tešlos mielės arba kvietiniai miltai, kiaušiniai, pienas ir cukrus. Be to, jame yra daug sviesto arba margarino. Sviestas yra vienintelis tradicinis riebalas, naudojamas daniškoje tešloje.

Tačiau daniški pyragaičiai yra įvairių formų ir pavadinimų. Vieni pyragaičiai aptepami glajumi, šokoladu ar perliniu cukrumi, kiti įdaryti įvairiais ingredientais, pavyzdžiui, konservais ar uogiene. Jis būna įvairių formų, pavyzdžiui, spiralės su įdarais viduryje arba prekečių formos kringeliai.

Pažvelkime į daniškos kepyklos istoriją ir tradicijas

Apie daniško pyrago skonio kilmę pasakojama daug istorijų. Tačiau niekas neprilygsta istorijai, kuria noriu su jumis pasidalyti. Taip, daniško pyrago ištakos siekia 1850 m. ir dažnai siejamos su tais metais Danijoje įvykusiu kepyklų darbuotojų streiku. 1850 m. kepyklų streikas Danijoje privertė kepyklų savininkus samdyti tarptautinius darbuotojus.

Tarp darbuotojų iš užsienio buvo ir Austrijos kepėjai, kurie atsivežė savo kepimo receptus ir tradicijas. Būtent iki tol Austrijos pyragas „Plundergeback” tapo labai žinomas Danijoje.

Išsprendus Danijos kepyklos darbuotojų darbo ginčus, darbuotojai grįžo atgal ir pradėjo naudoti austriškus receptus. Jie pagal savo skonį pritaikė austrišką receptą ir kepinių tradicijas prie daniškų.

Galutinis rezultatas – garsusis daniškas pyragas, kuris išliko iki šiol. Kalbant apie austrų atsivežtus kepimo būdus ir tradicijas, paminėtina Vienos sluoksniavimo technika. Iš tokios ideologijos ir metodų atsirado garsioji „wienerbrod”, vadinama Vienos duona.

Meilė kepiniams iš kviečių Danijoje

Bendriniai pavadinimai, susiformavę šiuo pereinamuoju laikotarpiu 1850 m., iki šiol vartojami Šiaurės Europoje. Būtent šiuo laikotarpiu visi Danijoje kepami maisto produktai buvo pavadinti užsienietiškais vardais. Kaip ir danai vienodai vertina beveik viską, ką jie daro ir mėgsta, taip ir kepimą vertina vienodai.

Siekiama, kad visada būtų skaniausias ir autentiškiausias skonis, kurį pamėgtų visi, net ir lankytojai. Esu įsitikinusi, kad kartą paragavę daniškų pyragaičių, jūs ir jūsų šeima norėsite, kad tai taptų tradicija. Visada po vieną kringelį. Ketvirtoji Danijos karta taip pat pasiryžusi siekti aukščiausios kokybės, kad atitiktų jų kultūrinius lūkesčius.

Danija yra šalis, kurioje dauguma žmonių nesunkiai sutiktų atsisakyti kompromisų dėl valgomo maisto, taip pat nėra atsitiktinio valgymo kultūros. Danai į maistą žiūri įvairiais aspektais – nuo skonio, estetikos iki susijusių sveikatos problemų. Jų konditerijos gaminiai tapo beveik viskuo.

Kai tik būsite ir norėsite užsisakyti daniškų pyragaičių, tereikės pasakyti „daniškas” ir jų gausite. Jį žino visi, nes jis yra lengvesnis ir elegantiškesnis.

Ką danams reiškia konditerija

Nėra nei vieno vakarėlio ir net neskubių sekmadienio pusryčių, kurie apsieina be duonos. Pyragaičiai yra privalomas pusryčių patiekalas, kurį danai dažniausiai vadina Vienos pyragu. Ji labiau pristatoma ir nešiojama kartu kaip Danijos vėliava, kuri iškeliama per kiekvieną šventę.

Daniški pyragaičiai gaminami įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir JAV. Tai danų pasididžiavimas, nes Danijos kepyklose yra keletas daniškų kepinių. Kiekvieną rytą kepyklose darbuotojai rankomis gamina daniškus kepinius.

Kiekviena kringelė pagaminta su didžiausia meile ir kokybe. Nuo gurmaniškų įdarų iš prabangių pekano riešutų ir vietinių vyšnių bei Viskonsino. Tuomet jie iškepami iki tobulumo ir paruošiami dalytis su šeima ir draugais.

Danai labai didžiuojasi savo kepyklomis ir yra pasiryžę dalytis tais pačiais garbingais receptais, kurie naudojami jų kepyklose. Dauguma Danijos šeimų kepa ne todėl, kad tai yra privaloma, o todėl, kad tai yra jų aistra. Ši aistra išliko ir šiandien, ir džiaugiuosi, kad jie visada nori dalytis su kiekvienu.